kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Literatūra

Literatūra > XX amžiaus literatūra

Maldonis


Alfonsas Maldonis (1929–2007) – poetas, priskiriamas 30-ųjų metų gimimo kartai, Justino Marcinkevičiaus ir Algimanto Baltakio bendrakartis ir bendramintis, debiutavęs šiek tiek vėliau, jau sąlygiškai švelnesniais laikais eilėraščių rinkiniu
Viduvasaris (1958).
Sovietmečiui Maldoniui teko svarbios ir atsakingos pareigos:  1962– m.  leidyklos vyriausiasis redaktorius. 1970–1976 LSSR Rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, o nuo 1976 iki 1988 metų vadovavo Rašytojų sąjungai. Atidirbęs savo laiką Maldonis pasitraukė iš aktyvaus literatūrinio gyvenimo į nuošalę, atsidėjo kūrybai.
Pirmuose rinkiniuose atidavęs duoklę privalomam optimizmui, džiūgavimui pratęsė, anot kritikų, ir S. Nėries tradiciją. Ansktyvuosiuose rinkiniuose
Veja vėtra debesį (1960) „atskamba S. Nėries mažybinių žodelių jaukumas, trapūs šūktelėjimai, miniatiūrinė erdvė ir staigus lūžis strofos viduryje, pereinant iš gamtos paralelės į save.“ (V. Kubilius)
Kaip svarbiausias A. Maldonio pasaulėžiūros ir estetikos principas dažnai įvardijamas paprastumas. Paprastumas poetui buvo savotiško pagrindo ieškojimas, kuris nebūtų priklausomas nuo ideologijos, retorinių gražbylysčių, besikeičiančių madų. Todėl poetui buvo svarbu užfiksuoti paprastą, bet tikrą, nesumeluotą emociją, detalę, gestą (eil. „Kaip žaidžia vaikai“). Dėl šios priežasties stilistiškai Maldonis linko į proziškesnę, kasdienę kalbą. Tikri ir be dirbtinio patoso atrodo Maldonio eilėraščiai apie tėvynę („Ugnies vainikas. Lietuva“) ir tėviškę („Motina Dainava“).
Maldonio kūryba – šiaurietiško santūrumo lyrika. Stebima tarsi iš šalies, gal todėl Kubilius galėjo teigti, kad jo nepalietė pokario dramos. Tačiau ir dramatiškų netrūko (eil. „Siluetai“), ypač nepublikuotų eilėraščių, kurie tapo žinomi jau po poeto mirties. Pasak D. Mitaitės, „Reikėjo laiko, kad šioms temoms poetas surastų cenzūrai neužkliūnantį, bet ir nesumeluotą toną bei žodyną.“ Paskutiniuose rinkiniuose atsigręžiama ir į pradžią. Eilėraštyje „Prisiminimai apie karą ir po karo“ grįžtama prie ankstyvosios lyrikos temos – karo patirties, tik jau be privalomų ideologinių ano meto reikalavimų.
Vėlyvojoje lyrikoje vis labiau stiprėja ironija.


Rimantas Kmita
Alfonsas Maldonis. Eilėraščiai.Vytautas Kubilius. Iš XX AMŽIAUS LITERATŪROS.Kęstutis Nastopka. Į balsą atliepiantis balsas.Valentinas Sventickas. Pratarmė.Alfonsas Maldonis.Alfonsas Maldonis, Algimantas Baltakis, Justinas Marcinkevičius prie I. Kanto kapo Karaliaučiuje 1960 m.A. Maldonis tarp kolegų Rašytojų sąjungoje.Alfonsas Maldonis VU filologų kurso susitikimas 1989 m.

Ar žinote, kad...