Literatūra
- Tautosaka
- Antika
- Viduramžiai
- Renesansas
- Barokas
- Apšvieta
- Romantizmas ir realizmas
- XX amžiaus literatūra
- Ankstyvasis modernizmas
- Nepriklausomos Lietuvos literatūra
- Katastrofų literatūra
- Sovietmečio literatūra
- Išeivijos literatūra
- Aistis
- Aputis
- Babickaitė
- Baliukevičius-Dzūkas
- Baliukonė
- Baltrušaitis
- Baltušis
- Binkis
- Bložė
- Boruta
- Bradūnas
- Brazdžionis
- Būga
- Cvirka
- Čigriejus
- Čiurlionienė
- Čiurlionis
- Degutytė
- Geda
- Gimbutienė
- Girnius
- Granauskas
- Greimas
- Grinkevičiūtė
- Grušas
- Gutauskas
- Herbačiauskas
- Jonauskas
- Juškaitis
- Katiliškis
- Kaupas
- Kavolis
- Keturi vėjai
- Kondrotas
- Krivickas
- Kulbakas
- Liūnė Sutema
- Lukša-Daumantas
- Lukšienė
- Maceina
- Mackus
- Mačernis
- Mačiūnas
- Maldonis
- Marcinkevičius
- Martinaitis
- Mekas
- Meras
- Mieželaitis
- Mikelinskas
- Mikuta
- Milašius
- Miliauskaitė
- Milošas
- Mykolaitis-Putinas
- Miškinis
- Morkūnas
- Nėris
- Nyka-Niliūnas
- Ostrauskas
- Pūkelevičiūtė
- Radauskas
- Radzevičius
- Riomeris
- Sadūnaitė
- Saja
- Savickis
- Simonaitytė
- Sirijos Gira
- Sruoga
- Strielkūnas
- Suckeveris
- Šalkauskis
- Šaltenis
- Šatrijos Ragana
- Šeinius
- Šimaitė
- Šimkus
- Širvys
- Škėma
- Tarulis
- Tysliava
- Vaičiulaitis
- Vaičiūnaitė
- Venclova
- Vilimaitė
- Vydūnas
- Žilinskaitė
- Žlabys-Žengė
- Žukauskas
- Achmatova
- Apolineras
- Beketas
- Bodleras
- Borchesas
- Brodskis
- Džoisas
- Hesė
- Kafka
- Kamiu
- Kavafis
- Levis
- Mandelštamas
- Marinetis
- Pasternakas
- Prustas
- Rilkė
- Skujeniekas
- Šimborska
- Verlenas
- Šiuolaikinė literatūra
- Literatūrologija
Maldonis
Alfonsas Maldonis (1929–2007) – poetas, priskiriamas 30-ųjų metų gimimo kartai, Justino Marcinkevičiaus ir Algimanto Baltakio bendrakartis ir bendramintis, debiutavęs šiek tiek vėliau, jau sąlygiškai švelnesniais laikais eilėraščių rinkiniu Viduvasaris (1958).
Sovietmečiui Maldoniui teko svarbios ir atsakingos pareigos: 1962– m. leidyklos vyriausiasis redaktorius. 1970–1976 LSSR Rašytojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas, o nuo 1976 iki 1988 metų vadovavo Rašytojų sąjungai. Atidirbęs savo laiką Maldonis pasitraukė iš aktyvaus literatūrinio gyvenimo į nuošalę, atsidėjo kūrybai.
Pirmuose rinkiniuose atidavęs duoklę privalomam optimizmui, džiūgavimui pratęsė, anot kritikų, ir S. Nėries tradiciją. Ansktyvuosiuose rinkiniuose Veja vėtra debesį (1960) „atskamba S. Nėries mažybinių žodelių jaukumas, trapūs šūktelėjimai, miniatiūrinė erdvė ir staigus lūžis strofos viduryje, pereinant iš gamtos paralelės į save.“ (V. Kubilius)
Kaip svarbiausias A. Maldonio pasaulėžiūros ir estetikos principas dažnai įvardijamas paprastumas. Paprastumas poetui buvo savotiško pagrindo ieškojimas, kuris nebūtų priklausomas nuo ideologijos, retorinių gražbylysčių, besikeičiančių madų. Todėl poetui buvo svarbu užfiksuoti paprastą, bet tikrą, nesumeluotą emociją, detalę, gestą (eil. „Kaip žaidžia vaikai“). Dėl šios priežasties stilistiškai Maldonis linko į proziškesnę, kasdienę kalbą. Tikri ir be dirbtinio patoso atrodo Maldonio eilėraščiai apie tėvynę („Ugnies vainikas. Lietuva“) ir tėviškę („Motina Dainava“).
Maldonio kūryba – šiaurietiško santūrumo lyrika. Stebima tarsi iš šalies, gal todėl Kubilius galėjo teigti, kad jo nepalietė pokario dramos. Tačiau ir dramatiškų netrūko (eil. „Siluetai“), ypač nepublikuotų eilėraščių, kurie tapo žinomi jau po poeto mirties. Pasak D. Mitaitės, „Reikėjo laiko, kad šioms temoms poetas surastų cenzūrai neužkliūnantį, bet ir nesumeluotą toną bei žodyną.“ Paskutiniuose rinkiniuose atsigręžiama ir į pradžią. Eilėraštyje „Prisiminimai apie karą ir po karo“ grįžtama prie ankstyvosios lyrikos temos – karo patirties, tik jau be privalomų ideologinių ano meto reikalavimų.
Vėlyvojoje lyrikoje vis labiau stiprėja ironija.
Rimantas Kmita